atvėsti

atvėsti
atvė́sti intr. K, J.Jabl 1. D.Pošk, S.Dauk, N, M, LL117,296, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ pasidaryti vėsiam, atšalti (apie orą): Pavakary oras atvė́so, nėr tokios tvankos, ir šienas nedžiūsta J. Orų drungnums atvė́sti pagavo K.Donel. O kai jau oras atvė́sta, jau saulė nebetoli sėdimo, kad užtrauks, kad uždainuos pjovėjai! Kp. Oras atvė́so kaip rudenį Ktk. Po lietui ir atvė́so oras Žl. Atvė̃s oras – papjauste rugius tada Klt. | impers.: Rugsėjin atvė́sta – ruduoj Drsk. Ruduoj, ir atvė́sta – neyra šilumos Drsk. Jau kiek atvė̃s Dglš. Kap atvė́sta, tai jau tada gerai Brt. Po lytaus, matai, kaip atvė́susi Trš. Atvė́susi yra, bėt šiltà vis tiek, nelyna Rdn. Buvo atvė́susi, dabar vėleik sušilo, šiltà Krš. Priš lytų karštà toki, kap žuvelės visi troško, o po lytaus kad atvė́so – kailinių reik End. Jau vėl atvė́so, šaltà yra Pgg. Pavakarėn atvėso truputį, padangės net nusidumblojo V.Krėv. 2. DŽ, Kl pasidaryti vėsiam, šaltesniam, ataušti: Putra suvisam atvė̃so, nebskani Vkš. Pilk, teatvė̃stie Krš. Jėgu atvė́sus, tai suneša vakare mėsą, apačion kumpius, o paskum lašinius Kp. Iš po karvės pienas, gal tau teatvė̃stie Krš. Užsiplikom dalį, paskiau į raugą pasiliektam tos duonytės, pabūna, atvė́sta Grz. Atvė́sta [alus], tada mielių dedi ir parnakt rūgsta Alz. Pečius atvė́sta NdŽ. Vanduo jūroje atvėsta labai vėlai rš. Termostatui truputį atvėsus, gyvsidabris paslenka žemyn J.Mat. ^ Ne laikas kalti geležį, kada ji atvėsta LTR(Auk). 3. išvėsti (apie patalpą): Atšąla, atvėsta kamara, kai nekūreni Klt. Duris atdarėm, tai atvė́so [kambarys] Prng. Kiaurą naktį vėdini vėdini, ir atvė́so Trk. Jo pirtis atvė́so, eikit greičiau praustisi Krs. 4. N, Š, NdŽ sušilus kiek atšalti, atsigaivinti vėsuma, atsiaušinti: Atvėstu, atvėdžiu SD206. Sušilęs išėjau ir atvė́sau J. Tevėstie, kol atvė̃s parkaitęs J. Prisišutinę, prisivanoję vis lekiam oran atvė́st Krs. Duok arkliam atvė́st, į kalną neįveš Jnš. Razsivilkau, kad atvė́sus kiek, i pūsterėjo vėjas Klt. ║ peršalti: Sušilęs atvė́so i pradė[jo] sirgt Klt. Neblaivus žmogus atvėsta greičiau rš. 5. Jrb prk. nutolti, pasidaryti abejingam: Atvė́so nu to vaikio, nebipatinkąs Rdn. Puolė puolė ir atvė́so: pamatė mergos piktį Krš. Atvė́sau nuo to mokslo Ck. Daug kas buvo atvė́sę [nuo bažnyčios], daba kiek subruzę buvo Krš. Atvėso Juras ir nuo ūkio P.Cvir. 6. prk. netekti įkarščio, atlyžti: Tankiai motriškos užsiplėša: o o padarysma, parodysma – ir atvė́sta Krš. Prisipykęs, prisibaręs kelyje, į pabaigą kelionės senis jau gerokai atvėso Vaižg. Atvėso pono prievaizdo narsa V.Myk-Put. Nurimk, žmogau, ir duok atvėsti protui V.Mont. Tikrai, apvaizda laimina mūs daržą. Ji mato mūsų silpstančias jėgas, atvėstantį tikėjimą ir meilę J.Marcin. Išdėjusi žodžių perviršį Adomienė atvėsta, pasiūlo Užubaliui pavakarius L.Dovyd. Jaunuolio jausmai atvėso rš.
◊ pė́dos atvė́so seniai nėra: Jo jau ir pė́dos atvė́so DŽ.
\ vėsti; atvėsti; išvėsti; nuvėsti; pavėsti; pervėsti; pravėsti; privėsti; suvėsti; užvėsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • atvesti — atvèsti vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atvesti — atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š 1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvėsti — vksm. Óras smar̃kiai atvėso …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atvestinis — atvesti̇̀nis, atvesti̇̀nė bdv. Čià jõs atvesti̇̀nė kárvė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atvestinė — atvesti̇̀nis, atvesti̇̀nė bdv. Čià jõs atvesti̇̀nė kárvė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atvestinis — atvestìnis, ė adj. (2) 1. Rmč į kraitį gautas: Atvestìnė karvė Pgr. 2. atsivestas į vyro namus: Tas vaikas yra ne jo, bet jo pačios atvestìnis Kltn …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privesti — privèsti, prìveda, prìvedė K; S.Dauk, LL23,154 1. tr. SD306, Q27, R, R21, MŽ, MŽ27, DŽ, NdŽ, KŽ visai arti atvesti: Močią prìveda až rankos in stalą Klt. Ana paprašė privèsti pri to šėpo, prìvedė pri to šėpo Akm. Kad reikia gert, prie stalo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvesdinėti — 1. Dv žr. atvesti 2: Atvesdinėja žmogus pirkion baronėlį Zt. | Aš turėjau bulių; o kaimynai atvesdinėjo karves Pns. 2. žr. atvesti 3: Moma nuej[o], atvesdinėja sūnų LzŽ. | refl. tr.: Atsivesdinėj[o] vieną mergą in balkoną DrskŽ. 3. iter. atvesti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvėsimas — atvėsìmas sm. (2) KŽ → atvėsti: 1. D.Pošk, LL117, GTŽ, NdŽ Oras buvo nepastovus, su didesniais atvėsimais rš. 2. Pašiūręs neatvėsimas [sriubos], karštà i karštà DūnŽ. Plytų deginimas dalinasi į tris dalis: į garavimą, įkaitinimą ir atvėsimą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvėsinti — atvėsìnti KŽ; D.Pošk caus. atvėsti: 1. SD1104, R125, MŽ164, K, N, Š, Rtr Vėjas orą atvėsìno KI16. Lytus atvėsìna orą, retai kada atšilna Krš. Aš vėją sulaikysiu, kad nepūstų. Aš kaitrą atvėsinsiu, kad nevystum B.Sruog. 2. Karštą verėną… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”